Manoma, kad žmogaus elgesį įtakoja pasąmonė. Pasąmonė yra tai, ko mes apie save nežinome, tačiau ji aktyviai veikia mūsų elgesį, pasirinkimus – todėl gana stipriai įtakoja gyvenimo būdą. Kaip jau yra žinoma, asmenybės branduolys susiformuoja vaikystėje, todėl pagrindiniai konfliktai bei deficitai susiformuoja būtent tuo metu. Psichoanalizės metodas padeda labiau susipažinti su pačiu savimi, tai yra – sužinoti apie save tai, ko nežinojai, išsilaisvinti iš tarsi „užprogramuoto“ savo gyvenimo scenarijaus, jeigu jis netenkina. Žmogus negali iš esmės pasikeisti, tačiau tas pokytis, kuris įvyksta psichoanalizės metu, gali būti reikšmingas, pagerinant būseną. Gal verta pabrėžti, kad kalbama ne apie kažkokius matomus pasiekimus, bet apie galėjimą pasirinkti tai, ko būtent konkrečiam žmogui reikia.

Žmogus dažnai ir pats negali pasakyti, kodėl vienaip ar kitaip elgiasi. Taip įvyksta todėl, kad pradžioje (dar vaikystėje) formuojasi impulsyvios (neapgalvotos) reakcijos, o vėliau jau susiformuoja mąstymo funkcijos. Savo elgesio motyvų žmogus negali išanalizuoti pats, jam reikalingas kitas žmogus. Žmogus gali save stebėti (savistaba), tai gali jam padėti pakoreguoti savo elgesį, tačiau ties svarbiausiai dalykais jis liks aklas ir be kito žmogaus nepamatys to, kas jam per daug nepakeliama, todėl esminių pokyčių nebus. Su psichoanalitiku įmanoma išgyventi ir suprasti savo elgesio priežastis, pakeisti neadaptyvų elgesį adaptyvesniu bei pasijusti geriau.